- siutęs
- siùtęs, -usi part. (1)
1. R kuris šėlsta, nerimsta, siautėja, pasiutęs: Tas ūžmas žmogų pritrenkia – siùtę miesto žmonys Jd. Matyt, kad tu siùtęs, negali tave antjuok palaikyt! Alk. Siùtusios šių laikų bobos DūnŽ. Jo boba buvo labai siùtus – vyro nekęsdavo Šd. Išlepintas vaikas bus siutęs kaip arklys medinas BBSir30,8. ^ Pati plati, pats užplutęs, duktė akla, sūnus siùtęs (žemė, dangus, naktis, vėjas) Kp. ║ smarkus: Siùtusi boba, neapgaus niekas DūnŽ.
2.
siùtusiai adv. labai, stipriai: Siùtusiai graži vieta Krkn. Gėrybes sūnaus Dievo siutusiai papeikia MT173. Siutusiai mane gundino KN82.
Dictionary of the Lithuanian Language.